Naujoje pirmaujančio tarptautinės investicijų teisės eksperto profesoriaus Christopho Schreuerio teisinėje nuomonėje perspėjama, kad dėl Europos Komisijos siūlomo Kibernetinio saugumo įstatymo (CSA) ES valstybės narės gali atsidurti sunkioje teisinėje padėtyje, dėl ko Kinijos investuotojai gali reikalauti kompensacijos pagal galiojančias dvišales investicijų sutartis (BIT).
Nuomonė parengta tarptautinės advokatų kontoros užsakymu Gaillard Banifatemi Shelbaya Ginčai ir 2026 m. gegužės 4 d., nagrinėjamos galimo konflikto tarp siūlomų ES kibernetinio saugumo teisės aktų ir investicijų apsaugos susitarimų, kuriuos beveik visos ES valstybės narės palaiko su Kinija, teisinės pasekmės.
Pagal įstatymo projektą Europos Komisija įgytų plačius įgaliojimus nustatyti vadinamuosius „didelės rizikos tiekėjus“ ir pašalinti iš Europos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) rinkų. Siūlomos priemonės gali turėti įtakos tiekėjams, dalyvaujantiems pagrindinėje skaitmeninėje infrastruktūroje, įskaitant 5G tinklus, telekomunikacijų sistemas ir kitą strateginį IRT turtą.
Galimas teisinis kolizija
Schreuerio teigimu, pagrindinė problema yra ta, kad nors Kibernetinio saugumo įstatymas būtų tiesiogiai taikomas visoje Europos Sąjungoje, ES valstybės narės ir toliau yra saistomos atskirų dvišalių investicijų sutarčių su Kinija. Šios sutartys paprastai garantuoja apsaugą nuo nusavinimo, diskriminacinio ir nesąžiningo elgesio su Kinijos investicijomis.
Nuomonėje daroma išvada, kad ES teisės aktų laikymasis automatiškai neapsaugotų valstybių narių nuo atsakomybės pagal tarptautinę teisę.
„Valstybės narės ir toliau būtų saistomos savo atitinkamų dvišalių investicijų su Kinija tuo atveju, jei prieštarautų jų įsipareigojimai pagal CSA ir įsipareigojimai, atsirandantys pagal DTS“, – rašo Schreueris.
Analizėje teigiama, kad tarptautinė teisė neleidžia remtis vidaus teisės aktais, įskaitant ES teisę, kaip sutarties įsipareigojimų pažeidimo pateisinimą. Dėl to, jei priemonės, kurių imamasi pagal Kibernetinio saugumo įstatymą, neigiamai paveiks Kinijos investuotojus, valstybės narės vis tiek gali susidurti su tarptautinio arbitražo ieškiniais.
Kinijos investuotojai gali reikalauti kompensacijos
Pagrindinė ataskaitos išvada yra ta, kad Kinijos investuotojai gali turėti prieigą prie privalomų arbitražo mechanizmų pagal galiojančias investavimo sutartis.
Nuomonėje pažymima, kad visos ES valstybės narės, išskyrus Airiją, šiuo metu galioja dvišalius investicinius susitarimus su Kinija ir daugumoje šių sutarčių numatyti investuotojo ir valstybės arbitražo galimybės. Sėkmingi ieškiniai gali lemti kompensaciją Kinijos investuotojams, kurie nukentėtų dėl atskirų apdovanojimų atitinkamoms valstybėms narėms.
Schreueris teigia, kad teisinė rizika neišnyktų, net jei ES valstybės narės mėgintų nutraukti investicijų sutartis su Kinija. Daugumoje šių susitarimų yra „saulės galiojimo laikas“, pagal kurį esamos investicijos toliau saugomos nuo 10 iki 20 metų po nutraukimo.
Todėl ataskaitoje daroma išvada, kad DIT nutraukimas nebūtų praktiškas ES kibernetinio saugumo taisyklių ir tarptautinių investicijų įsipareigojimų konflikto sprendimas.
ES teisė ir tarptautinė teisė veikia skirtingais lygmenimis ir lieka atskiros
Nuomonėje taip pat atmetami argumentai, kad Europos teisė automatiškai viršija investicijų sutartis arba kad sutartys gali būti tiesiog aiškinamos pagal ES teisės aktus.
Schreuerio teigimu, Kinija yra trečioji valstybė, o ne ES sutarčių šalis, todėl negali būti saistoma ES teisės aktų. Jis teigia, kad Kinijos požiūriu ES teisė išlieka res inter alios acta – teisinis susitarimas tarp kitų šalių, nekeičiantis teisių.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad dabartiniai ES teisės aktai ir toliau leidžia valstybėms narėms išlaikyti investicijų sutartis su trečiosiomis šalimis, kol bus baigtos derybos dėl būsimų ES lygmens susitarimų. Tačiau tai nepanaikina valstybių narių įsipareigojimų pagal ES teisę ar tarptautinių sutarčių teisę.
Platesnės reikšmės
Teisinė nuomonė pateikiama Briuseliui siekiant sustiprinti Europos skaitmeninį suverenitetą ir sumažinti suvokiamą kibernetinio saugumo riziką ypatingos svarbos infrastruktūros objektų tiekimo grandinėse.
Nors siūlomu Kibernetinio saugumo įstatymu siekiama padidinti Europos tinklų ir tiekimo grandinių saugumą, ataskaitoje teigiama, kad politikos formuotojams taip pat gali tekti apsvarstyti finansines ir teisines priemonių, turinčių įtakos užsienio investuotojams, pasekmes.
Schreuerio išvada yra griežta: jei Kibernetinio saugumo įstatymas bus priimtas dabartine forma ir sukels konfliktą su esamomis investicijų sutartimis, ES valstybės narės gali atsidurti tarp dviejų teisinių sistemų ir gali būti atsakingos už jų tarptautinių įsipareigojimų pažeidimą, nesvarbu, kurį veiksmų būdą jos pasirinktų.
Lewiso Kang’ethe Ngugi nuotrauka svetainėje Unsplash
Pasidalinkite šiuo straipsniu:
