Lietuvos parlamentarė Daiva Ulbinaitė iš opozicinės konservatorių Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų planuoja siūlyti nustatyti įstatymą Lietuvoje socialinių tinklų naudojimo amžiaus ribą ir reikalauti, kad platformos neleistų jaunesniems nei 16 metų asmenims tapti nepriklausomais vartotojais.
Pagal pasiūlymą socialinės žiniasklaidos įmonės turėtų taikyti patikimas amžiaus tikrinimo priemones, pagrįstas technologijomis, o ne savęs deklaravimu.
Platformos būtų įpareigotos blokuoti jaunesnių nei 16 metų asmenų registraciją ar naudojimą, nebent būtų teisėtas pagrindas, o už taisyklių nesilaikymą būtų taikomos administracinės nuobaudos.
„Dabartinė tvarka tik pažymi varnelę, o tai yra savireguliacija, ar ne? Sakau, kad man 18 metų, o jie tiesiog manimi tiki. Mes įpareigojame platformas diegti efektyvias technologijas, kurios leistų praktiškai patikrinti vartotojų amžių”, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė V. Ulbinaitė. „Tam tikslui tikriausiai galimi įvairūs tikrinimo būdai, įskaitant banko ar mokėjimo paslaugų patikrinimą bei mobiliojo ryšio operatorių atliekamą amžiaus patikrinimą. (…) Graikija sukūrė specialią programėlę. Šios galimybės yra, jei yra noro jomis naudotis.”
Socialinių tinklų platformoms, nesilaikančioms nustatytų amžiaus tikrinimo reikalavimų, grės administracinė atsakomybė. Administracinių nusižengimų kodeksą siūloma papildyti nuostata, kad už tokių įpareigojimų nevykdymą internetinės platformos paslaugų teikėjams grėstų bauda nuo 500 iki 1500 eurų, o pakartotinai nusižengusiems – nuo 1500 iki 4000 eurų.
Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūrėtų šių reikalavimų laikymąsi.
Ulbinaitė sakė, kad 97 procentai nepilnamečių kasdien naudojasi internetu, o beveik pusė 13-17 metų amžiaus nuolat tikrina savo telefonus.
„Beveik pusė Lietuvos moksleivių turi problemų dėl socialinių tinklų naudojimo, o beveik kas ketvirtas – priklausomybę nuo skaitmeninės“, – pabrėžė Ulbinaitė.
Skaitmeninės etikos centro vadovė Rasa Jauniškienė teigė, kad prasidėjus mobiliųjų telefonų draudimo mokyklose kampanijai, išryškėjo tikrasis vaikų priklausomybės nuo jų mastas.
„Iš mokyklų girdėjome liudijimus, kad sudėjus telefonus į spinteles, pagaliau pamatėme vaikus, kuriems tikrai reikėjo pagalbos, nes jau jaučia abstinencijos simptomus. Jie drebėjo, daužė spinteles, negalėjo išlikti vietoje. Tik tada pamatėme. Kol telefonas vaiko rankose, net nepastebime žmogaus, kuriam jau išsivystė priklausomybė ir jam reikia pagalbos”, – sakė ji.
Ulbinaitė sako, kad pavojingi internetiniai iššūkiai, ypač „TikTok“, kai kuriais atvejais gali sukelti savęs žalojimą arba mirtį.
Deja, tokių atvejų pasitaikė ir Lietuvoje“, – sakė ji.
Ulbinaitė pažymėjo, kad vaikai patiria patyčias, seksualinį išnaudojimą ir nelegalią veiklą socialiniuose tinkluose.
„Vaikų saugumas ir socialinė žiniasklaida yra akivaizdžiai nesuderinami“, – sakė ji ir pridūrė, kad norint išvengti rizikos, vien išsilavinimo ir skaitmeninių įgūdžių nepakanka.
„Todėl būtinas aiškus teisinis reguliavimas, priežiūra, reali platformos atsakomybė. Juk tokiems pavojingiems dalykams kaip tabakas, alkoholis, azartiniai lošimai taikomi amžiaus ar brandos ribojimai. Specialistai vieningai sutaria, kad skaitmeninėje erdvėje taip pat turi būti aiški linija, kada žmogus laikomas skaitmeniniu suaugusiuoju, gebančiu suprasti rizikas ir prisiimti atsakomybę už tai, ką ten daro”, – pabrėžė Ulbinaitė.
„Todėl įvertinę grėsmes mūsų vaikams ir ekspertų rekomendacijas, parengėme pataisų projektus, siūlančius skaitmeninio pilnametystės amžių Lietuvoje nustatyti 16 metų“, – sakė ji ir pridūrė, kad tai būtų amžius, kai nepilnamečiai galės savarankiškai, be tėvų ar globėjų sutikimo naudotis interneto platformomis. Iki 16 metų prieigą prie socialinių tinklų turėtų suteikti tėvai, davę specialų sutikimą.
Anot Ulbinaitės, daugiau nei dešimt ES šalių jau paskelbė arba svarsto ar rengia įstatymų projektus, ribojančius nepilnamečių naudojimąsi socialiniais tinklais.
Australijoje jau yra nustatytas 16 metų amžiaus slenkstis naudoti socialinę žiniasklaidą, Prancūzija nustatė 15 metų skaitmeninį pilnametystės amžių ir reikalauja, kad platformos patvirtintų amžių, Graikija taip pat taiko 15 metų amžiaus ribą ir sukūrė specialią elektroninę tapatybės, tėvų kontrolės ir amžiaus patvirtinimo programą, pavadintą Vaikų piniginė.
Ulbinaitė sako, kad jos pataisomis siekiama pradėti diskusiją dėl vaikų galimybės naudotis socialiniais tinklais.
