TALINNAS – Estijos, Latvijos ir Lietuvos gynybos ministrai, penktadienį susitikę „ämari“ oro bazėje, sutiko, kad trys šalys pradės kreiptis dėl Europos lėšų, kad sustiprintų savo gynybos galimybes, ir kad jų gynybos poreikiai turi būti aiškiai pateikiami Hagos viršūnių susitikime birželio 24–25 d.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur teigė, kad trys Baltijos šalys turi panašų požiūrį į gynybą ir bendras supratimas, kad Rusija yra nuolatinė grėsmė, kuri neišnyks savaime. Baltijos šalys eina į NATO viršūnių susitikimą su bendra žinia, kad tikslas turi būti 5 proc. Gynybos išlaidų lygis kuo greičiau pasiekti. Estija pasieks šį lygį jau kitais metais.
Latvijos gynybos ministras Andrisas Sprūdas taip pat pabrėžė, kad trys šalys turi panašų supratimą ir mąstymą ir bendradarbiaudama gali pasiekti realių rezultatų. Latvija taip pat juda link 5 procentų gynybos išlaidų tikslo.
„Kalbant apie galimybes, mes einame į priekį su gana aiškia darbotvarke ir turime panašų supratimą apie požiūrį – pradedant nuo oro gynybos ir amunicijos, pasibaigusio aukštosiomis technologijomis“, – pridūrė SPRUDS.
Jis pažymėjo, kad Baltijos šalys rodo bendradarbiavimo pavyzdį, o NATO yra labai svarbi Latvijai.
„Europa turi padidinti savo finansinį indėlį ir mes skatiname savo Europos partnerius tai padaryti“, – pridūrė ministras.
Lietuvos gynybos ministras Dvilė Šakalienas pabrėžė, kad Baltijos šalys tapo sąjungininkais, suprantančiais, kad gynybos išlaidos yra kritinė problema be galimybių. Lietuvos gynybos biudžetas šiais metais jau sudaro 4 procentus BVP ir planuojama per ateinančius penkerius metus pasiekti nuo 5 iki 6 procentų. Ji pažymėjo, kad Lietuvos parlamentas aptaria mokesčių reformą, kuri per dvejus metus turėtų pridėti 900 milijonų eurų gynybos galimybėms.
„Mums svarbu, kad gynybos išlaidų klausimas nebūtų atmestas į Hagą ir kad dalykai, kurie iš tikrųjų nėra susiję su gynyba, nėra įtraukti į biudžetą – tik norint parodyti gražius skaičius“, – pridūrė ji.
Pevkur taip pat pabrėžė bendrų projektų, kuriuos trijų šalių įgyvendina kartu, svarbą – tokias kaip Baltijos gynybos zonos ir Baltijos gynybos koledžo įsteigimas. Be to, pasak Pevkur, planuojama pradėti kartu kreiptis dėl Europos fondų lėšų.
„Mes paprašėme savo gynybos vadovų greitai susitikti ir pateikti politinį lygmenį dėl galimybių, kurias galėtume kartu įsigyti padedami Europos lėšų“, – teigė Pevkur.
Jis pridūrė, kad taip pat tęsis Baltijos gynybos zonos įkūrimas, kuriam taip pat planuojama paprašyti finansavimo iš Europos.
Taip pat buvo aptartos „Shadow Fleet“ ir Baltijos jūrų infrastruktūros klausimai.
„Mes žiūrime į tai, ką daugiau galime padaryti Europos lygiu, nes tai ne tik Baltijos valstybių problema, bet ir rūpestis visiems“, – teigė Pevkur.
